Per objektyvus: Gyvenimas su "Ray-Ban Meta" išmaniaisiais akiniais

Niekada nemaniau, kad sulauksiu dienos, kai mano akiniai nuo saulės šnabždės man atgal. Tačiau štai vaikštau po miestą su "Ray-Ban Meta" akiniais ant veido ir kalbuosi su dirbtiniu intelektu, tarsi jis būtų mano gyvenimo draugas.

Pirmiausia mada, paskui technika

Šių akinių grožis tas, kad jie neprašo dėmesio. Jie atrodo tarsi kažkas, ką prieš kelis dešimtmečius būtų dėvėjęs Jamesas Deanas - švarios linijos, gerai pažįstamas siluetas, toks dizainas, kuris atrodo amžinas. Tačiau, kitaip nei senoviniai rėmeliai, dulkės kaupiasi stalčiuje, šie yra gyvi. Juose šurmuliuoja procesoriai, mikrofonai ir mažyčiai garsiakalbiai, taip tvarkingai sudėti, kad beveik pamirštama, jog jie ten yra.

Pasaulio matymas be rankų

Kai pirmą kartą dukart paliečiau rėmelio šoną norėdamas padaryti nuotrauką, pasijutau keistai futuristiškai. Nereikėjo griebtis telefono, nereikėjo nutraukti akimirkos. Tik mirktelėjimas, spustelėjimas ir atmintis išsaugota. Eidamas gatve galiu transliuoti tai, ką matau, draugams visame pasaulyje, pasakodamas apie užimto turgaus chaosą ar tylią saulėlydžio magiją.

Nematomas asistentas

"Ei, Meta, paleisk mano vakarinį grojaraštį."
Vis dar keistas jausmas kalbėti su akiniais, bet pamažu prie to priprantu. Garsas yra aiškus, bet neužstoja pasaulio, todėl vis dar girdžiu žaidžiančių vaikų juoką ar eismo šurmulį. Tam tikra prasme tai tarsi mano gyvenimo garso takelis, kuris neatskiria manęs nuo jo.

Privatumo paradoksas

Tačiau paradoksas yra toks: kuo labiau technologijos tampa nematomos, tuo labiau išryškėja etiniai klausimai. Tą mažytę įrašymo lemputę ant rėmelio lengva praleisti. Jei gyvai transliuojam kavinėje, ar prie gretimo staliuko sėdintis žmogus žino, kad jis yra fono dalis? Tai pokalbis, kurį turime vesti - ne tik apie tai, kokia technologija gali daryti, bet apie tai, ką ji turėtų daryti.

Žvilgsnis į rytojų

Kiekvieną kartą, kai užsidedu "Ray-Ban Meta", jaučiuosi tarsi įžengusi į ateitį, kurioje mada reiškia ne tik tai, kaip atrodome, bet ir tai, kaip bendraujame, dalijamės ir patiriame pasaulį. Šie akiniai nėra tobuli, bet jie yra ženklas: riba tarp stiliaus ir technologijų tirpsta.

Galbūt vieną dieną atsigręšime atgal ir pasijuoksime iš to, kaip keista buvo kalbėtis su savo akiniais nuo saulės. O gal atsigręšime atgal ir suprasime, kad tai buvo ta akimirka, kai nustojome žiūrėti žemyn į savo telefonus - ir vėl pradėjo žiūrėti į viršų.